IŠTRAUKOS IŠ BŪSIMOS KNYGOS
I
Mūsų mintys ir jausmai, ir kuriuos žinome, kad jie yra mūsų "galvoje" t.y. kuriuos suvokiame, o taip tie, ir kurių nesuvokiame, visi yra virpantys, kaip Morzės abėcėlė, musu kvėpavime. Dabar - ankstūs paryčiai Kathmandu, esu viešbutyje, guliu ir klausausi savo kvėpavimo, ir, klausant savo kvėpavimo tampa akivaizdu, kad tai, kas jau įvyko ir praėjo, iš tiesų pasiliko kvėpavime ! Pasiliko ir įtakoja kvėpavimą ! It vėjas jį virpina, supa kaip medžių šakas - kvėpavimą. Tai it nematomos abėcėlės garsai, nematomi, neapčiuopiami, bet juntami, kurie įtakoja, kaip mes jaučiamės, kokias išvadas ir sprendimus darome. Padarykite ir jūs tai - nors trumpam paklausykite savo kvėpavimo. O kad iš tiesų išgirstumėte, turite klausytis, jausdami pojūčius kūne, kuriuos sukelia judėdamas kvėpavimas. Nurimkite ir jauskite, tiesiog jauskite savo kūną, pojūčius jame, būdami dėmesiu ne mintyse, kaip įprasta, o savo kvėpavime.. Ką daryti toliau, paklausite, jei pajusite, kad kvėpavimas - suspaustas, ar jį kažkas spaudžia, jis nelygus, trūkčiojantis, "aštrus" ir t.t. ? Nedarykite nieko - tik kvėpuokite, bet kvėpuokite ne galvodami, o jausdami, jausdami savo kūną ir kvėpavimą, tuo pačiu nieko nekeisdami, viską tik priimkite, ką pajutote ir tęskite kvėpavimą jį jaučiant, suvokiant. Imsite jausti, kad su kiekvienu atodūsių atsipalaiduojate, ir galite paleisti - ribojanti Jus jausmą, emociją, mintį. Imsite rimti ir atsipalaiduoti. Labai svarbu - kvėpavimas turi būti labai minkštas, paprastas, ramus, (tarsi gulėtumėte vaikystėje vidurvasari per atostogas kaime žydinčioje pievoje..), per nosį. Taip kvėpuokite 3 min., po to tiesiog nurimkite, pagulėkite ir pasijusite kiek kitaip - ramesniu, iškils išmintingesnės mintys, sprendimai, pasijusite, kad turite daugiau jėgų
II
Sėdint Kathmandu viešbutyje prie pusryčių stalo, vėl stebiu savo kvėpavimą: jo gilumoje kažkas pasikeitė, kvėpavimas jau atspindi pokyčius sąmonėje dėl suvokimų, kurie atėjo paryčiais. Šis paros metas, jei sugebame nemiegoti, gali būti labai naudingas mums - paryčiais, kuomet saulė dar nepatekėjusi, o mėnulis dar nenusileidęs, abu smegenų pusrutuliai yra harmonijoje. Tokiu paros metu gamtoje taip pat vyrauja tyla ir ramybė.. Padėkite ranką ant viršutinės krūtinės dalies, žemiau kaklo duobutės, ir keletą kartų per nosį įkvėpkite - iškvėpkite taip, kad Jūs jaustumėte, jog Jūsų ranka kyla - leidžiasi, o iškvėpimas būtų ilgesnis, nei įkvėpimas. Labai svarbu - kvėpuokite takiai, be aštrių "užkirtimu" įkvėpimo viršuje ir iškvėpimo apačioje, posakis "kaip per sviestą" čia labai tiktų - t.y. kvėpavimas teka be kliūčių. Iškvėpimas ilgesnis, nei įkvėpimas, dėmesys ne mintyse, o kūno ir kvėpavimo jutime. Jutime, bet ne galvojime apie kvėpavimą ! Atlikus 5 tokius kvėpavimo ratus (įkvėpimas+iškvėpimas) pajusite, kad: jaučiate giliau save, nurimote, susikaupėte. Labai svarbu - nepadauginkite ir nepersistenkite. Kitaip gali kilti pavojus, kad pakviesite sau ne proto nurimimą ir atsipalaidavimą, bet įtampą. Darbas su kvėpavimu reikalauja sąmoningumo.
III
Apie žiovulį
Išsižiokite, lyg ketintumėte atsikąsti didelio obuolio kąsnį, likite taip praverta burna, ir, būdami taip išsižioję, pakvėpuokite per burną - ramiai, bet be sustojimo tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Kvėpuokite panašiai, kaip kvėpuojame sustoję po bėgimo - trumpais, negiliais, bet intensyvokais įkvėpimais - iškvėpimais, dėmesiu būdami ne mintyse, o kvėpavime. Po kelių tokių įkvėpimų - iškvėpimų jūs, manau, panorėsite žiovauti. Žiovaukite nuoširdžiai, kaip žiovauja maži vaikai - pilnai leisdami atsiverti žandikauliui. Po to vėl taip pat pakvėpuokite - atvira burna, trumpais intensyvokais įkvėpimais - iškvėpimais, ir vėl pajusite norą žiovauti, ir vėl žiovaukite nuoširdžiai. Jeigu jūs jausite, kad žiovulys stringa ir negalite pilnai išsižiovauti, pakartokite dar vieną seriją aukščiau minėtų įkvėpimų - iškvėpimų, ir žiovuliui atsivers kelias išeiti iš kūno. Žiovulys - tai kūno paleidžiama įtampa, tas, kas buvo anksčiau užspausta ir kūne sulaikoma, o žiovulį kūnas gali paleisti tik kažkiek kvėpavimui atpalaidavus kūną, ką ir duoda aukščiau minėtas kvėpavimo pratimas. Žandikaulis yra vienas stipriausių raumenų kūne, kuris it plieniniais gniaužtais "uždaro" ir "suspaudžia" emocijas, jausmus įvairiose kūno vietose.. Būtent todėl minėtame pratime yra nurodymas išsižioti tarsi kastumei didelį obuolį. Ne veltui tai paminėjau. Kuomet prašau seminarų dalyvių išsižioti, kartais jie išsižioja tik tiek, kiek duris nepažįstamam praveriam - vos vos.. - toks surakintas būna žmogaus žandikaulis.. Taip išsižiovauja pajausite neįprastą laisvę veido srityje, o ir vidinėje erdvėje.
IV
Jau laukiame laipinimo į lėktuvą į Tibeto sostinę Lhasą. Mano kvėpavimas, kuomet aš į jį perkėliau savo dėmesį, man parodė, kad jame jau yra "kilimo" būsena - įkvėpimas tapo kaip pasiruošęs skrydžiui lėktuvas su užvestais varikliais - aktyvesnis, laisvesnis. Įdomu tyrinėti savo kvėpavimą, visų pirma, jį galima harmonizuoti, pastebint jame kažko "per daug", o taip pat galima daug sužinoti apie savo emocinę, psichologinę būseną, to, ko sąmoningai nesuvokiame. Klausykitės savo kvėpavimo !
V
Ir štai šiandien jau sugrįžome iš Tibeto i Nepalą, Kathmandu. Visi grupės nariai sėkmingai apėjo Korą - 53 km trijų dienų trukmės žygį, kurio aukščiausia vieta buvo 5600 m. Tai pareikalavo iš grupės narių ne kartą žengti per savo ištvermės ribas! Man tai buvo jau ketvirta Kailašo Kora.. Daugiau nuotykių ir patyrimų parašysiu vėliau, šiuo metu sėdžiu Kathmandu kavinukėje, geriu sultis, žiūriu į apsiniaukusį dangų, kuris neužilgo žada prapliupti musonine liūtimi, ir stebiu šiuolaikinį pasaulį, nuo kurio buvau per 2 savaites atitolusi.. Ir be abejo, atkreipiu dėmesį į savo kvėpavimą, kuris dabar ramus, viską priimantis..
VI
Nepale 04:20 ryto. Dar gulint lovoje kvėpuoju: ranku pirštai švelniai laisvai sunerti ir padėti ant saules rezginio. Kvėpavimas per nosį, kvėpuoju saules rezginiu, mano dėmesys klauso oro tėkmės per nosį garso, labai svarbu sekti, ar kvėpavimo garsas netampa įtemptas, kvėpavimas tegul būna minkštas, švelnus, laisvas, ir jo garsas, girdimas nosyje, taip pat. Po kelių tokių įkvėpimų - iškvėpimų instinktyviai panorėsite padaryti ilgesnį iškvėpimą ar atodūsį. Padarykite. Ir vėl tęskite tokį kvėpavimą, kol atliksite 30 tokiu įkvėpimų - iškvėpimų. Pajusite malonu atsipalaidavimą. Pagulėkite po to ramiai 1 - 2 min. Savo viduje jusite nurimimą prieš busimą dieną, daugiau ramaus, sveikame balanse esančio proto.
VII
Vakarui (cia, Kathmandu, jau vakaras) - ką tik viešbučio kambaryje kelioliką kartų pagiedojau AUM garsą. Garsas AUM laikomas Visatos pirmapradžių sukūrimo garsu. Kaip rašoma Šventame Rašte - "Pirma buvo žodis.." Garsus tariame atvira burna savaime suprantama )), garsas gimsta labiau gerklėje nei burnoje, išsižiojame plačiau nei įprasta. Garsai susiliedami pereina vienas į kitą kaip vaivorykštės spalvos.. Tariant garsą A - dėmesiu būname pilvo srityje, ir garsas A tarsi sklinda iš pilvo centro. Po to takiai pereiname prie tesimo garso U - tuo metu dėmesys persikelia į krūtines centrą, ir garsas U tarsi sklinda iš krūtinės centro, jauskite tai. Ir paskutinį trečią garsą M tariant būname dėmesiu galvos centre. Tęskite tiek, kiek Jums išeina, komfortiškai. Po visų trijų garsų sujungto giedojimo seka pauzė, ne tik jokio garso, bet ir kelias sekundes nekvėpuojame, pauzė.. Ir po to vėl iš naujo nuo garso A ir ta pačia tvarka toliau. Po kelių pagiedotų AUM garsų gali norėtis žiovauti - nusižiovaukite, tai požymis, kad atsipalaiduojate. Pagiedokite 20 kartų garsą AUM, pajusite nurimimą ir atsipalaidavimą. Geriausia yra tai daryti pilnu atviru balsu, t.y kuomet Jūs nieko nesivaržote. Gero giedojimo ir gero vakaro !
VIII
Pastanga - kaip kiaušinio kiautas, jei jis bus storas ir kietas, viščiukas neišsiris, t.y. rezultatas neįvyks arba ateis vėliau. Jei pastanga silpna, viščiukas iš tokio kiaušinio taip pat neišsiris - jis neišgyvens. Pastanga - tai forma, apsauganti ir garantuojanti rezultato gimimą.. Visa tai suvokiau, tiesiog dabar klausydamasi savo kvėpavimo - jei pastanga įkvėpti per stipri, kvėpavimas lieka suspaustas, jei per silpna - įkvėpimas neišsiskleidžia savo potencialu. Taip kvėpuodami, mes emociškai ir psichologiškai taip ir gyvename - arba neleisdami sau veikti, arba veikdami daug silpniau savo galimybių ribos.
IX
Darykite tai, kas džiugina Jūsų širdį ir atneša džiaugsmą kitiems ( čia aš turiu omenyje visiškai ką kitką nei valgis, miegas ir seksas ) - nesustokite tai darę, ir Jus pateksite į kažką visiškai naujo savo gyvenime. Yra juk pasakojama apie daug "nesuprastų talentų", jie tikriausiai laukė, kol juos "supras", "įvertins", - nelaukite kol Jus įvertins, bet patys nuolat įrodinėkite pasauliui - savo gyvenimu, poelgiais, darbais, ir nesustokite tai darę. Tuomet į Jūsų gyvenimą pradės ateiti naujos galimybės, Jūs prieisite naujų galimybių zoną savo gyvenime. Jei mes darome teisingus pasirinkimus, galimybių didėja, jei neteisingus - galimybių mažėja, jaučiamės spaudžiami kaip į kampą.
X
Ten, kur esate dabar, tiesiog minutei imkite save suvokti ir stebėti.. Nieko nedarykite su tuo, ką jaučiate viduje - baimė, skausmas, nieko nedarykite ir su savo kvėpavimu, nekontroliuokite jo, Niekam Nesipriešinkite.. Nesipriešinkite.. Mūsų didelė bėda, kad mes priešinamės savo likimui.., šiam momentui ir tai vietai, kurioje esame.. Minutei paleiskite priešinimąsi.. Stebėkite iš šono save, suvokdami, bet nieko nekeisdami.. Kas ims vykti - iš širdies gilumos ims kilti visąapimanti vibracija, - gailestingumo, atlaidumo ir meilės - ir suvokimas, kad esate tinkamoje vietoje tinkamu laiku.. Ir atsiranda supratimas, ar suvokimas, ką reikia daryti, atsiranda kantrybė na ir visą kitą.. kas reikalinga.. Kvėpavimas išlaisvėja savaime ! Kai niekam nesipriešiname..
XI
Atsisėskite ramiai, nugarą laikykite tiesiai, pajauskite, kad Jūs kvėpuojate ir pajuskite savo krūtinės centre esantį širdies centrą. Ramiai ir kantriai būkite dėmesiu krūtines centre, tuo pačiu ramiai kvėpuodami. Imkite jausti, iš pradžių tiesiog fizinius pojūčius, esančius krūtinės centre, juos suvokite, išlikdami ramūs, t.y. jei pajusite skausmą, nieko nedarykite, nebėkite nuo to (kasdienoje žmogus bėga nuo negatyvių jausmų, kad jų nejausti, bet nuo to tie jausmai niekur nedingsta iš kūno, t.y. žmogus tik nustumia jausmus į pasąmonę, iš kur jie jau automatiškai, nesuvoktai ima įtakoti. Dabar gi, taip sėdėdami ir ramiai kvėpuodami, imkite jausti iš eilės visus tuos jausmus, kurie yra Jūsų širdyje. Jūs pajusite gal būt, kad tai yra baimė, ar jausmas, kad Jus kažkas gena ar vejasi, ir kad Jūs niekur nespėjate, ar gal būt tai bus nemalonus jausmas, kad Jūs niekam tikęs, ir daug ko nepadarote, ką reikėtų padaryti, ir kita. Sąmoningai jausdami visus jausmus ramiai kvėpuokite, ir tęskite tai, - "jausti ir kvėpuoti tuo pačiu metu". Taip būdami, jau po minutės - kitos pajusite, kad pamažu ims sklaidytis "į šonus" šie jausmai, ir gal būt ims kilti, kaip saulė ryte, vidinis suvokimas, kad juk tuos visus negatyvius jausmus gali ištirpinti, į jų vietą atnešdamas saugumą ir meilę labai paprastai, - ryšys su tuo, kas yra švento Jums - malda, vidinis ryšys su šventu žmogumi, dvasiniu mokytoju.. Imkite ir dabar pat padarykite tai - ramiai kvėpuodami, suvokdami jausmus, kurie yra Jūsų širdyje, nukreipkite savo dėmesį į švenčiausius dvasiškai Jums dalykus - tai gali būti šventa knyga, kurią matėte, ar vieta, kurioje buvote, tai gali būti momentas religinių apeigų metu, kuris Jums liko atmintyje, t.y. prisiminkite dvasinį, ne materialų, patyrimą, kuris Jums brangus, prisiminkite akimirkas iš maldos žodžių kartojimo savo gyvenime. Ir jau dabar pajusite, kad visi negatyvūs jausmai krūtinėje kažkur pamažu tirpsta.. Juos tirpina dvasinis ryšys.. Kodėl juk to nepadarius dažniau..- nenukreipus dėmesio kasdienoje į širdį, į kvėpavimą, į vidinį dvasinį ryšį..
XII
Kuomet Jūs ir vėl, eilinį kartą, pasielgsite nesąmoningai, vedami negatyvių emocijų, ir, viskam praėjus, pajusite apgailestavimo jausmą, lydimą beviltiškumo, kad "ir vėl pasielgiau netinkamai", ir dabar jaučiuosi lyg būčiau visiškai niekam netinkamas ir nieko nevertas - nenusiminkite ! Lai šis kartus patirties skonis savaime nuteka į suvokimą, kuris savo ruožtu teugdo Jumyse gebėjimą.. - Atleisti. Lai padeda tokia patirtis suprasti, kiek daug visko mes nešiojamės savo pasąmonėje, kuri "atsiveria" it Pandoros skrynia, kažkam iš išorės paspaudus reikiamą "mygtuką". Šis suvokimas padės suprasti kitus žmones, panašiose situacijose atsidūrusius, ir po to - ateis momentas, kuomet Jūs atleisite tam "kažkam", kas atėjus "eiliniam momentui", "paspaus" Jūsų Pandoros skrynios mygtuką.. Ir - o stebukle.. - pančiojančių reakcijų grandinė nutrūks, nes Jūs ne reaguosite, o atleisite. Ir taip jau būsite atidirbę vieną iš N pamokų, kurias turime išmokti, atėję čionai.. Kuo labiau reaguojame į kažką, tuo didesnis išsilaisvinimo ir išgijimo potencialas slypi Jūsų sąmonėje už to..
XIII
Nuolatos lavinkite, ugdykite įprotį stebėti savo kvėpavimą. Pavyzdžiui, Jus užklumpa kažkokia, viena iš negatyvių emocinių būsenų, į kažką sureaguojate. Net jeigu esate pakankamai sąmoningas ir gebate nesureaguoti spontanišku atoveiksmiu, bet savo viduje vis tiek jaučiate emocinį bangavimą. Imkite klausyti savo kvėpavimo. Esmėje reikia tiesiog pradėti jausti kūną, kaip jis juda, kvėpuodamas. Labai svarbu - ne galvokite apie kvėpavimą, o kvėpavimą jauskite kūnu. Ir imkite tuomet daryti tai, ko nedarote paprastai kasdienoje - kasdienoje kažkuria kūno vieta, kažkuriuo raumeniu stabdote nuolat savo kvėpavimą, nes jo tikriausiai nejaučiate, kaip ir nejaučiate, kur įtempiate, stabdote kvėpavimą - dabar gi, jausdami kūną ir suvokdami savo kvėpavimą, leiskite kvėpavimui laisvai "tekėti" kūnu. Pamažu imsite norėti spontaniškai atsidusti - taip atlaisvinsite tuos raumenis, kuriuos laikote suspaudę, viduje kylant emocijoms. O juos laikote suspaudę, nes kylančias emocijas Jūsų protas vertina neigiamai. Kuomet leidžiate kvėpavimui tekėti nestabdydami jo, nesuspausdami jo, tuomet kylančios emocijos prateka ir ateina suvokimas, kodėl ta situacija buvo duota, ar ir netgi galite suvokti, kokio praeities poelgio pasekmė ji yra. Ką suvokiame, neigiama patirtimi nebegrįžta.
XIV
Yra labai palanku ugdyti kuklumą. Galima kažkur "prasibrauti alkūnėmis", bet tokiu atveju kyla didelis pavojus visus gautus nuopelnus vėliau prarasti per išdidumą, ir tuomet atsidurti dar toliau nei anksčiau nuo to, kur norėjosi patekti. Kuklumo atveju išsaugomas vidinis vientisumas ir pati geriausia įvykių dėlionė.
XV
Gido Džaipure išmintis:"gera žmona ar bloga žmona, tai mano žmona". Mes, vakariečiai, esame gerokai nutolę nuo tokio požiūrio į savo likimą.. Jei žmona bloga, reikia ją palikti, jei vyras blogas, su juo išsiskirti, jei tėvai blogi - su jais nebendrauti, ir t.t. Bet tai yra tas pat, kas vengti savo atspindžio veidrodyje ar vandenyje.. Kas iš Jūsų atsimena animacinį filmą apie tai, kaip meškutis bijojo pereiti tiltą per upelį, nes bijojo to, "kuris gyvena upelyje", t.y. savo atspindžio, kurį pamatydavo žvelgdamas žemyn į vandenį. Mūsų artimieji, - tai likimo grąža mums už mūsų poelgius tolimoje ar artimesnėje praeityje.Indijoje sakydami "gera ar bloga, tai yra mano žmona" matyt tai žino..
XVI
O kas būtų, o kaip Jūs kvėpuotumėte, jei Jūsų prote, mintyse, širdyje, jausmuose neliktų anei lašelio nerimo ir baimės?? Ar galite taip įkvėpti - bebaimiškai - nors vieną įkvėpimą? Ar galite taip įkvėpti dar kartą, trečią, ketvirtą? Kiek kartų galite taip kvėpuoti, išlaikydami viduje bebaimiškumo, laisvės pojūtį? Ar galite kvėpuoti kelis įkvėpimus kaip amžina, laisva būtybė?? Siela? Pakvėpuokite taip dešimt įkvėpimų-iškvėpimų, per nosį įkvėpimas, per nosį iškvėpimas, išlaikydami viduje bebaimiškumo, amžinumo pojūtį. Kas įvyks po tokių dešimt kvėpavimų? Parašykite komentaruose, kaip Jūs pasijutote ir koks požiūris dabar į gyvenimiškas situacijas, kaip pasikeitė sprendimai gal būt..Ar galime prisiminti taip kvėpuoti dažniau? Tokiu būdu mes pamažu galime pradėti keisti savo kvėpavimo įprotį. Kuomet mes bijome, mūsų kvėpavimas sukaustytas, kuomet mes drąsūs, mūsų kvėpavimas išlaisvintas..
XVII
Skaitydami šias eilutes perkelkite dėmesį į savo krūtinės ląstą, jos viršutinę dalį. Ne galvokite, o pajauskite. Pradėkite kvėpuoti sąmoningai, jausdami ir suvokdami, kad kvėpuojate, per nosį, lygiais, ramiais, tačiau kiek ilgesniais nei įprasta įkvėpimais-iškvėpimais. Taip kvėpuodami jau po keleto įkvėpimų imsite naujai arba daug aiškiau suvokti savo jausmus ir emocijas, esančius krūtinės viduje. Tęskite tokį kvėpavimą dešimt kartų. Nors Jūs po tokio trumpo kvėpavimo ir nepaleisite visų tų jausmų, bet taps lengviau suvokiama, kiek daug mes visko viduje prikaupę savo krūtinėje laikome. Tai pajutę, gal panorėsite daugiau dėmesio skirti gilesniam savo vidaus emociniam valymui ir atpalaidavimui - gal nuspręsite rytais pradėti bėgioti, ar vakare prieš miegą pasivaikščioti. Giliausias atpalaidavimas pasiekiamas per valandos laiko pilną kvėpavimo sesiją.
XVIII
Vienas man įdomiausių dalykų, kuomet taip, kaip dabar, "priverstinai" turiu laisvo laiko - tai stebėti savo kvėpavimą. Berods, aš tai jau rašiau, ir ne vieną kartą.. Ir kas nors gali pasakyti, kiek galima kartoti tą patį..? Bet, suprantate, kiekvieną kartą, kai stebiu savo kvėpavimą, jis yra vis kitoks, ir atitinkamai atskleidžia man vis naujus dalykus.., nes ir žmogaus būsena kas akimirką kinta, priklausomai nuo emocinio psichologinio fono, nuo laiko momento, nes kiekviena akimirka yra kintanti ir negrįžtama, nuo astrologinio momento - žvaigždžių padėties danguje ir dar daug faktorių. Todėl nenustokite stebėti savo kvėpavimo..Taigi, įkvėpkite iš vidinės širdies erdvės, leiskite kvėpuoti širdžiai, įkvėpkite taip ramiu lygiu kvėpavimu 5-6 įkvėpimus/ iškvėpimus, ir Jūs pajusite savo širdies unikalias savybes, geriau jas suvoksite, tarsi iš šono. Pamąstykite apie tai, ką pajutote, pamedituokite į tai..
XIX
Viską priimkite, viską priimkite, kas įvyksta, bet priimkite ne tik mintimi "aš priimu, priimu", tai nieko neduos, protas vis tiek priešinsis, kovos. O įkvėpkite žodį "priimu" įkvėpimo metu ir paleiskite žodį "priimu" iškvėpimo metu, kvėpavimui vykstant per nosį lygiai ramiai. Tęskite tai, jausdami savo kūną, jo reakcijas, ir pajusite, kad kūnas ima atsiverti, įsileisti žodį priimu, tuo pačiu iš giliau, iš vidaus, ima paleisti tam tikrą emociją, kuri buvo raumenų suspausta ir sulaikoma lig tol, - gal būt užsispyrimą, kovą, nematymą realybės per egoizmą, kažką dar kitką, ką laikėte. Ir po to - pajusite, kad, kuomet iš tiesų priėmėte, atėjo atsivėrimas, atleidimas, ir pačios situacijos daug platesnis ir gilesnis suvokimas, ir, kaip rezultatas - sprendimas. Jis bus kitoks, nei atviras pyktis, ar viduje suspaustas įsižeidimas. Tas sprendimas bus jūsų vidinio augimo rezultatas, todėl neš gėrį ir jums, ir kitiems.
XX
Kvėpuoti žodį "priimu" galite ne tik priimdami situaciją, kurioje dalyvauja kiti žmonės (žr. žemiau, XIX). Šį žodį kvėpuoti galima priimant patį save. Įkvepiant per nosį, sakome vidinėje erdvėje "priimu save", dėmesiui gi tuo metu būtinai būnant kvėpavime ir kūne, o ne mintyse, iškvėpimo metu toliau sakome sau vidinėje erdvėje "priimu save", tuo pačiu metu jausdami savo kūno reakcijas, likdami dėmesiu kvėpavime. Atliekame ~dešimt tokių įkvėpimų-iškvėpimų. Kas įvyks? Ateis ramesnės, "blaivesnės" mintys savo paties atžvilgiu - jei lig tol savimi didžiavotės, gal būt pajusite, kad tarsi "nusileidote" ar "atsistojote į vietą", jei menkinote save, pajusite, kad nurimote ir esate pasiruošęs toliau tęsti savo darbus ir planus ramiai, nesidairant nei į šonus, nei lyginant save su kitais, nei pavydint kitiems. T.y. savivertė taps labiau adekvati. Vedinė filosofija tvirtina, kad save įvertinti yra labai sunku, nes žmogus gali pateisinti bet kokį savo poelgį įvairiais įmanomais, atvirais ir paslėptais, būdais. Ir teisingą įvertinimą gali mums duoti tik mokytojas, t.y. išmintingas žmogus, iš šono žvelgiantis į mus. Šiuolaikiniame gyvenime, kuomet šalia nėra mokytojo, galima panaudoti ir šį kvėpavimą. Jis numes ir nereikalingus puikybės blizgučius, ir spaudžiančius savęs menkinimo akmenis, suteiks aiškesnį realybės matymą ir apramins.
XXI
Budos paklausė: - Koks skirtumas tarp "patinka" ir "myliu" ? Buda atsakė: - Kuomet jums gėlė patinka, jūs ją nuskinate. Bet jeigu jūs ją mylite, jūs liejate ją kiekvieną dieną. Tas, kas supranta tai, supranta gyvenimą.
XXII
Ryte sulaukiau sveikinimo, kuriame buvo parašyti giliai prasmingi ir teisingi žodžiai, dalinuosi jais ir perduodu nuo savęs juos Jums visiems šiandien.. ! "Linkiu, kad Jūsų gyvenime visada būtų daug tikros meilės. Meilės, kuri nepaiso jokių sunkumų, nesaugo jokių nuoskaudų, nelygina, neteisia ir nieko nelaukia mainais. Meilės, kuri yra laiminga, galėdama išmintingai duoti, dovanoti, paskatinti, paremti ir ugdyti. Meilės, kuriai vienintelė vertybė yra tikroji šviesa, išmintis, saviugda ir Tiesa. Tikroji meilė, galbūt kartais ir šiek tiek griežtai, bet visada kelia ir skatina. Visada laukia ir yra dėkinga. Tikroji meilė visada prasideda su dėkingumu. Tikrosios meilės niekada nebus mažai. Nebijokime jos išdalinti, nes meilės pradžios šaltinis yra Amžinybė. Kuo labiau mylime, tuo labiau esame mylimi. Tai yra amžinas dėsnis."
XXIII
Žmonės labai kenčia, kuomet galvoja pirmiausia apie save, tikėdamiesi, kad kiti galvos apie jį, ir taip elgiasi dažnas - pirma visada galvoja apie save, tikėdamasis, kad kiti pagalvos apie jį. Gaunasi ratas - tame rate esantys niekas negalvoja apie nieką kitą, tik apie save. Tai sukelia aštrių stiklo šukių skausmą žmonių širdyse, kurios vis laukia meilės iš kitų. Tą skausmą galima užgydyti: dvasine energija, kuri pradeda lietis rezultate teisingai kalbamos maldos ar mantros (o tai ne žodžių bėrimas "žirniais į sieną" ); gamtos energija, nes ji visada yra harmonijoje ir gydo; judėjimu (joga, pratimai) ar kvėpavimo energija, nes tai irgi gydo ir ima sugrąžinti į "tikrąjį" save; tarnavimu kitiems, t.y. galvojimu apie juos pirma, o ne apie save pirma, nes tai veda į suvokimą, kad visi yra netobuli, ir visi laukia atleidimo.. Tuomet galima iš to uždaro rato ir skausmo pradėti išeiti.
XXX
Čia, Čikagoje, į kur atvykau vakar, dabar 06.20.a.m. bet aš nemiegu jau nuo 2.30 a.m., nes kol kas kūnas matyt svarsto, pagal kokį laiką jam atsibusti - Indijos, iš kurios tik prieš savaitę grįžau, ar Lietuvos ))). Daug skrydžių buvo per paskutinę savaitę, nuo rytų iki vakarų.
Už mano kambario lango, kaip matote nuotr.- kupinas žydėjimas... Vaikšto raudonplunksniai paukščiai ir rausvėja žiedų pumpurai kaip nuotakos skruostai.
Noriu su Jumis pasidalinti, kad visa tą grožį, kurį matome aplinkoje, galima taip pat pat - Kvėpuoti ! Stebite, ir ramiai lygiai per nosį kvėpuodami sakote savo viduje - įkvepiu grožį, iškvepiu dėkingumą ir tęskite taip kokias 3 min. Pasijusite po to kitaip - praturtėję, pagražėję.. Geresni ir ramesni..
XXX
Dabar Čikagoje 04.25 a.m. Vakar čia įvyko pirmas iš aštuonių Kvėpavimo seminarų. Jo pabaigoje visi susiėmę už rankų kartojome tokius žodžius:
Aš linkiu visiems laimės
Aš linkiu visiems taikos
Lai visi būna palaiminti
Lai visi išsivaduoja iš kančios
Šie žodžiai - tai vertimas iš sanskrito. T.y. sanskrito kalboje yra tokios mantros. Jei juos nuoširdžiai kartosite, tada, kuomet Jums bus sunku, arba norėdami padėti kitiems, ar tiesiog norėdami skleisti pozityvą savimi, tikrai pajusite ir pamatysite sukurtą rezonansą širdyje, prote ir realybėje. Kartodami dėmesiu nebūkite mintyse, o klausykite savo balso ir suvokite žodžių prasmę.
XXX
Mes galvojame, kad mums reikia įsitvirtinti - darbe, profesijoje, šalyje, kurioje gyvename ar į kurią išvykstame, kolektyve ir t. t. Tos mintys - tai tarsi medžio lapai, virpantys ant šakos, ir galvojantys, kaip jiems dabar ant tos šakos įsitvirtinti ir išlikti. O mums reikia įsitvirtinti - maldoje, mantroje, Dieve, tikėjime.. O tai jau bus ne trumpaamžių lapų virpėjimas, o rūpinimasis medžio šaknimis, šaknų pamaitinimas ir liejimas. Tik taip įmanoma įgauti gilų gyvenimo tvirtumą, stabilumą, ramybę - kai pradėsime rūpintis šaknimis, o ne lapais..
XXX
Iš praktikos - jeigu žmogus su psichikos sutrikimais, gerą efektą jam duoda (atpalaiduoja, nuramina), jeigu jūs su juo kartu sakote/giedate garsus OM, AUM, kartu kartojate mantrą, kambaryje skambant mantrų muzikai.
XXX
Penktadienį dalyvavau Jagjoje - ugnies ceremonijoje, vykusioje čia, Čikagoje, esančioje hindu šventykloje (Hindu Temple of Greater Chicago). Ėjome ratu Parikramą aplink šventyklą, kuomet priekyje buvo nešami Murti - Dievybių statulos. Kažkuo panašu į katalikiškų atlaidų ceremoniją. Šventikas (Brahmanas) apeigų metu sakė kalbą ir aiškino, kad tikras guru ar mokytojas - visai ne tas, kuris yra tau kaip tikras draugas ar bičiulis, kalbantis tau gerus, paguodžiančius žodžius. Tai ne tikras mokytojas, sakė brahmanas.
Tikras mokytojas, vis kartojo brahmanas, yra tas, kuris iškelia savo buvimu tau įvairiausius jausmus, tame tarpe ir baimės, pykčio, taip tau padėdamas suvokti patį save. Jis yra tau kaip veidrodis. Jį pamatęs, tu jo bijai, nes jis vis klausia - Kas tu esi ? Kas tu esi ? T.y. jis vis kreipia tavo suvokimą gilyn į tave.
